Kadri Halimi 

 Lashtėsia e kapuēit tė bardhė - plisit*

  

Kapuēi i bardhė qė shqiptarėt e quajnė plis, qeleshe ose qylah, i bėrė nga lesh deleje i shkelur, konsiderohet si kėsulė tradicionale e shqiptarėve. Pėr plisin ekzistojnė tek ne do gojdhana nė lidhje me lashtėsinė dhe prejardhjen e tij. Nė lidhje me kėtė gjė po sjellim ca shėnime tė shkurtėra interesante.

Duke bėrė kėrkime rreth studimit tė zejes tė qeleshepunuesve (ose plistarėve) ndėr zejtarėt e Kosovės si dhe tek populli, kemi hasur nė ca gojdhana interesante qė meritonin tė shenohen, kurioze, por jo edhe tė pa baza.

Njė nga tregimet mė intseresante ėshtė ai qė bėn fjalė dhe konfirmon se plisi i bardhė, kapuēi tradicional i shqiptarėve ėshtė trashėguar nga Ilirėt. Duke mos u bazuar nė dokumentat historiko-arkeologjike, por vetė nė kushtet e atėhershme ekonomike tė fiseve ilire, na del e logjikshme qė kėto tregime tė kenė baza reale. Sepse, fise tė ndryshme ilire merreshin me njėrėn nga degėt kryesore tė ekonomisė  me blegėtorinė. Kjo e vėrtetė e konfirmuar edhe nga tė dhėnat historike na bėn qė t'u besojmė edhe gojdhanave popullore lidhur me plisin. Duke pasur lesh delesh nė sasira tė mjaftueshme, Ilirėt prej kėtij punonin veshjet e tyre, ku hyn edhe pjesa qė mbulon kokėn - kapuēi. Pothuaj tė gjitha pjesėt e veshjes nė tė kaluaren njerėzit i bėnin vetė nė shtėpi. Mė vonė shfaqen zejtarė profesionalė. Kėshtu qėndron puna edhe me punimin ose prodhimin e plisave.

Nė popull si dhe ndėr zejtarėt tanė qeleshepunues tė Kosovės dhe jashtė saj ekziston njė gojdhanė shumė e vjetėr. Ajo thotė se kėtė zeje e solli nė Gjakovė njė plak, qė nė kohėrat e moēme ishte shpėrngulur nga Malėsia nė kėtė qytet. Kjo tregon qartas se nė kohėrat mė tė lashta, kapuēat punoheshin nga vetė anėtarėt e familjes porsi edhe pjesėt e tjera tė veshjes popullore tė pėrditshme (tirqtė, ndėrresat, mintanat, xhokat, japunxhat, gjurdiat, gėxofėt etj.).

Pėr lashtėsinė e kėaj zeje, respektivisht tė vetė plisit, dėshmon edhe emri i njė lloji tė tij qė shqiptarėt e quajnė vorri i Skėnderbegut. E dihet mirė se Gjergj Kastrioti  Skėnderbeu vdiq mė 17 janar 1468. Qė nga vdekja e kėtij vigani, shqiptarėt filluan tė mbajnė njė kapuē tė njė forme tė posaēme, me fundin ose majen e trusur, tė thelluar nė formė varri. Ky tip kapuēi mund tė ishte i zi ose edhe i bardhė. I pėrngjet pjesės cilindrike tė kapelės moderne (u muar vesh pa rreth) por, siē u tha mė sipėr, me fund ose maje tė gropuar si varr nė drejtim nga prapa kah balli. Kėtė lloj plisi e mbajnė njerėz pak si mė pleqė dhe mė seriozė nė qytete e fshatra. Sot pėrdoren fort rrallė, kurse nė shekujt e kaluar ka qenė shumė mė shpesh i pėrdorur.

Tipi i plisit i quajtur me maje ka trajtė kupe me maje tė theksuar. Njė tip tjetėr me maje jo tė theksuar e quajnė i rrumbullakėt. Nė tė kaluaren kėta plisa ishin edhe mė tė gjatė, me maje mė tė theksuar, sepse punoheshin vetėm prej njė tasllaku (polle trekėndhshe), dhe kur i ngjiteshin skajet, kapuēi merrte trajtė barizani tė gjėrė. Kėtė lloj kapuēi mbanin pjesėtarėt e fisit ilir tė Dalmatėve. Kjo shihet nė njė pllakė guri nga Graduni, i cili ruhet nė Muzeumin arkeologjik nė Split. Kjo rrasė guri ka njė relief nė tė cilin shihen figurat e dy ushtarėve ilirė tė zėnė robė lufte nga ushtarėt romakė. Njėri nga kėta dy ilirė mban nė kokė njė kapuē qė pėr nga trajta ėshtė krejt i njėjtė me plisin tonė tė sotėm me maje tė theksuar (tė shihet Mihovil Abranič: O predstavam Ilira na antiknim spomenicima. Časopis za zgotovino in narodopisje, Maribor, let. XXXII, snop. 1-4,  1937:12,15).

Nė popull dhe tek zejtarėt qeleshepunues kemi dėgjuar dhe shėnuar njė tregim se nė Dibėr dhe rrethinė, nė tė kaluaren nuk mbaheshin plisat e rrafshtė si sot. Banorėt e kėsaj treve mbanin plisa tė tipit tė Kosovės. Mirėpo, rreth vitit 1832 Pashallllėku i Kosovės me nė krye Jashar Pashė Xhinollin ra nė konflikt me Dibrėn duke dashur ta zgjėrojė pashallėkun e tij. Me kėtė rast u bė njė betejė e rreptė. Jashar pashė Xhinolli, bir i Maliq pashė Xhinollit, me prejardhje nga Luma, i theu dhe i mundi dibranėt, ose siē thotė populli i shkeli. Qė prej kėsaj, gjoja, dibranėt mbakan plisa tė shkelun, d.m.th. tė rrafshtė, kurse kosovarėt si fitimtarė vazhduan ende tė mbanin plisa me maje.

Nė lidhje me lashtėsinė e plisit , ndėr shqiptarėt ekziston edhe njė gojdhanė tjetėr qė pėrcjellet brez pas brezi. Kjo gojdhanė tregon se nė Betejėn e Kosovės mė 1389 moren pjesė edhe shqiptarėt nga Kosova bashkė me mirditasit. Kėta, me kėtė rast, mbanin plisa tė bardhė po tė asaj trajte qė mbajnė edhe sot.

Nuk janė nė gjendje tė dijė e tė konfirmoj se a ka dhe ē'baza ka kallximi popullor se do klerikė katolikė, varėsisht nga rangu kierarkik, gjatė meshės nė kishė mbajnė kėsula tė bardha nė formė plisi tė shqiptarėve. Madje tė tillė i mban edhe vetė pontifiku katolik nė Romė, papa.

Ndoshta kjo traditė popullore mbėshtetet nė kėto fakte historike.

Dihet mirė se pas okupimit tė tokave ilire nė Ballkan, romakėt moren prej tyre shumė gjėra nga kultura materiale, duke pėrfshirė edhe pjesė tė ndryshme tė veshjeve popullore. Duket se njė lloj kėmishe ose pelerine, qė romakėt e quanin tunika (tunica) e moren nga fisi dalmat i ilirėve, sepse atė e quanin dalmatika (dalmatica). A ėshtė e mundur tė kenė pėrvetėsuar edhe kėsulėn e bardhe ilire? Mė vonė kjo veshje, duke pėsuar ndryshime, dalėngadalė doli nga pėrdorimi i pėrditshėm. Ajo u ruajt dhe qendroi duke u pėrdorur vetėm nė kishė katolike dhe ruhet edhe sot dhe ende quhet dalmatika. Hyn nė pėrdorim, veshet nga priftėrit vetėm gjatė meshės.

Nė krijimin e gojdhanės pėr kėsulėn e bardhė tė papės qė i pėrngjet plisit tonė tė rrumbullakėt (jo atij me maje tė theksuar), mund tė ketė ndihmuar edhe njė fakt tjetėr i njohur historik. Ky fakt ėshtė se nė fillim tė shekullit XVIII u zgjodh papė Klimenti XI, qė kishte prejardhje shqiptare, i fisit Kelmend. Me iniciativėn e tij, mė 1703 u mbajt njė konzilium i peshkopėve tė Shqipėrisė, ku u muar vendimi qė literatura kishtare tė pėrhapej nė gjuhėn shqipe.

Po t'i shtojmė tė gjitha kėtyre qė thamė mė sipėr se papėt me tė vėrtetė mbajnė kėsulė tė bardhė tė rrumbullakėt, shumė tė ngjashme me plisin shqiptar, atėherė na ėshtė plotėsisht e qartė se nga rrjedhin kėto tregime popullore.    

 

*Marrė prej gazetės Rilindja, mė 31.10.1970, Prishtinė.

 

Zgjodhi Prof. Dr Mentor Disha, Prishtinė.

 

 

Kadri Halimi (1921-2001) ishte shqiptar, burrė i dheut e dijetar.

Kjo ishte arsyeja pse e futshin nėpėr burgje nė kohėn e komunizmit. Pėr ta pėrkujtuar kėtė njeri tė madh, ne kėtu e ribotuam shkrimin e tij tė shkurtėr, por me vlerė tė madhe tė traditės tonė (S.D.).