Gjekė Gjonaj

Na morėn tokėn e na dhanė pasaportėn

Vendosja e gurthemelit tė murit tė vorreve nė ReēEjll Zagreda nga Reēi, Ulqin, tash tridhjetė e dy vite jeton nė  Nju-Jork  me familje. E takuam kėsaj verė nė vendlindjen e tij tė ngrohtė, qė e do shumė, sepse aty i mban mend kujtimet  e tij mė tė bukura, por edhe vėshtirėsitė e padrejtėsitė. Kishte ardhur me bashkėshorten, vėllain dhe disa bashkvendas tė tij  nė vendosjen  e gurthemelit tė murit rreth Kishės sė Shėnkollit nė Reē. Nė varrezat rreth kėsaj kishe vėrejtėm se  tė gjitha mbishkrimet ishin tė shkruara nė gjuhėn shqipe, shembull qė tregon se  si duhet nderuar tė parėt e vet dhe vetveten .

 Nė kėtė pėrurim, mė 22 gusht tė kėtij viti,  morėn pjesė mbi 200 vendasė dhe mėrgimtarė. Tė pranishmit i pėrshėndetėn dom Nikė Ukgjini, dom Frani, dom Toma , Martin Pjetėr Zadrima, Lubo Gazivoda,  Martin Pjetėr Zadrima, dr. Simė Dobreci, Lubo Gazivoda, Fran Noc Gjonaj dhe Luigj Shkreli.

Kėta, pėrveē tjerash, pėrkujtuan  kohėn e kaluar, kur Reēi ishte i mbushur me banorė, kur shkolla e Reēit kishte rreth 60 nxėnės (1964/65). U shfaq dėshira dhe bindja se reēasit do tė kthehen, qė vendlindja e tyre tė gjallėrohet, qė shkolla e tzyre prapė tė mbushet me nxėnės. Mėrgimtarėt reēas thanė “ O, na kėtu jena me men e me shpirt, vetėm me trup jena nė Amerikė”Organizatorėt:  Ejll Zagreda, Tish Kinaj, Lazdėr Gjonaj, Pjetėr Zef Gazivoda, Gjovalin Pjetėr Gjonaj, Hilė Zagreda dhe Zef Gjonaj, me kėtė rast shpenzuan 1579 dollarė dhe u zotuan se me mjete tė reēianėve nė mėrgim do tė kryehet edhe ky akcion. Pėrndryshe ata me mjete tė veta ndėrtuan Kishėn e Shėnkollit, nė Reē , nė vitin 1972,  asfaltuan rrugėn prej bendit tė vjetėr e deri te kisha nė gjatėsi prej 3 kilometarsh. Po ashtu ndihmuan edhe ndėrtimin e Kishės sė Shėn Markut nė Shtoj  dhe dhanė 12.100 dollarė amerikanė pėr ndėrtimin e shtėpisė sė motrave tė nderit nė Shėn Gjergj. Kėto ndihma, thotė Ėjlli, i japim nga malli pėr vendlindjen tė cilėn e lėshuam nė vitet 1968/69.

Hilė Zagreda, Lash Gazivoda dhe Ejll ZagredaNė atė kohė, nė Reē jetonin 25 familje me rreth 150 banorė (60 nxėnės), kurse tani fshati ka vetėm 6 familje (po aq nxėnės shkollohen nė Shtoj). Arsyeja kryesore e boshatisjes sė Reēit ėshtė marrja e tokave pjellore nga ana e shtetit.

- Tokat pjellore tė Reēit herėn e parė i mori Kriporja e  Ulqinit, nė vitin 1922, herėn e dytė, nė kohėn e Jugosllavisė sė hershme (diku mė 1932/33) , kur ėshtė bėrė benti (diga) i moēėm afėr kripores, herėn e tretė mė 1948, si  dhe herėn e katėrt mė 1965/66, pėrsėri pėr “nevojat” e kripores, e cila ato  toka nuk po i shfrytėzon as sot e kėsaj dite. Si kompenzim na ofruan fare pak sipėrfaqe kėnetash. Kjo padrejtėsi na bėhej me qėllim dhe s’guxonim as tė flisnim pėr kėtė e jo mė tė kundėrshtonim. Derisa pushtetarėt e atėhershėm na merrnin tokėn, nė anėn tjetėr na jepnin pasaportėn. Kėshtu na detyruam t’i zbrazim shtėpitė tona, por  jo edhe ta harrojmė vendlindjen, tė afėrmit tonė dhe vėllezėrit shqiptarė. Kėtė e kemi dėshmuar disa herė deri mė tani, madje edhe nė kohėn kur refugjatėt prej Kosovės erdhėn nė Ulqin. Asokohe djali im  Kola nga xhepi i tij  u ndau familjeve kosovare mė tė rrezikuara 50 mijė dollarė, kurse unė pruna 5o mijė dollarė tė cilat i mblodhėm me shokė ndėr reēas, shqiptarė nė Amerikė. Kėtė popullatė tė zhvendosur nė Ulqin nga sulmet ēnjerėzore, brutale e barbare tė rregjimit serb e ndihmoi me 10 mijė dollarė edhe rinia shqiptare-amerikane e Ulqinit, Malėsisė, Plavės e Gucisė. Kėto para u mblodhėn me angazhimin e dom Pjetėrit Popaj, thotė Ejlli, duke premtuar se pasi tė kthehet nė Amerikė sė shpejti do tė vijė nė vendlindje   me ndihma tė reja, me shpresė se  njė ditė Reēit pėrsėri t’i kthehet gjallėrimi si dikur.

Gjuha Shqype

Ndre Mjeda

 

Pėrmbi zā qi lėshon bylbyli

Gjuha shqype m’shungullon;

Pėrmbi erė qi nep zymbyli

Pa da zemrėn m’a ngushllon.

 

N’kombe tjera, n’dhena tjera

Ku e shkoj jetėn tesh sa mot,

Veē pėr ty m’rreh zemra e mjera

E prej mallit derdhi lot.

 

Nji kto gjuhė qi jam tuj ndie,

Janė t’bukra me temel;

Por prap kjo si diell pa hije

Pėr mue t’tānave ju del.

 

Edhe zogu kėrkon lisin

Mbi shpi t’artė ku rri me mbret;

E shtegtari dishron fisin

Permbi vend qķ s’āsht i vet.

 

Prej Tivarit nė Preveze

Nji ā gjuha e kombi nji,

Ku lshon dielli njato rreze

Qi veē toka e jote e di.

 

Geg’ e Toskė, Malci jallija

Jan, nji komb, m’u-da s’duron:

Fund e maje nji ā Shqypnija,

E nji gjuhė t’gjithė na bashkon.

 

Kjoft mallkue kush qet ngatrrime

Ndėr kta vllazėn shoq me shoq:

Kush e dan me fjal’ e shkrime

Ēa natyra vetė pėrpoq.

                  Zgjodhi Mentor Disha

 

Malli i vend-lemit

Hil Mosi

 

Vend i dashtun ku un leva

Sa e sa herė me mall t’kujtoj,

Kurr si so dashtni nuk ndjeva,

Shum pėr ty Shqipni lotoj.

 

Sa me mall shkoj te shtėpija,

Ku kalova un fėminķn,

Zźmrėn m’a djeg dashtnija

Malli fare po e ngrin.

 

At votėr, kur kujtova,

Ku qark saj kam bā pushim,

Dy tri pika lot lėshova

Edhe shfreva mallin t’im.

                 Zgjodhi Mentor Disha